Plokščias stogas pradedamas įrenginėti nuo nuolydžio suformavimo, jei jis nebuvo suformuotas įrengiant perdangą. Ant gelžbetonio plokščių nuolydis dažnai yra formuojamas iš keramzito ar kitų birių medžiagų. Tuomet ant jo būtina dėti išlyginamąjį sluoksnį. Nuolydį galima formuoti ir iš specialiai gaminamų mineralinės vatos plokščių. Tam pirmiausia reikalingas tokių plokščių išdėstymo projektas, gamykloje jos yra pagaminamos su nuolydžiu.

Statybos objekte jas tereikia sukloti pagal schemas. Taip sutrumpėja darbo laikas, išvengiama išlyginamojo sluoksnio dėjimo. Suformavus nuolydį (išlyginamąjį sluoksnį) yra įrengiama garų izoliacija. Jai dažnai naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, o jei stogai yra virš labai šiltų ar drėgnų patalpų, tada reikia rinktis ypač mažai vandens garams laidžias medžiagas, pavyzdžiui, plėveles, armuotas aliuminio folija. Ant trapecinių plieno lakštų denginio prieš garų izoliacijos sluoksnį turi būti paklotas kietas pagrindas, pavyzdžiui, iš 20 mm storio mineralinės vatos plokščių. Šilumos izoliacija turi būti virš garus izoliuojančio sluoksnio.

Populiariausia naudoti specialias sutapdintiems stogams skirtas mineralinės vatos plokštes, kadangi jos yra nedegios, atsparios temperatūros svyravimams, yra stabilių matmenų, laidžios vandens garams. Sutapdintų stogų plokštės parenkamos pagal gniuždomąjį įtempį, kai produktai deformuojami 10%. Apatinės plokštės iš mineralinės vatos jis turi būti ne mažesnis nei 30 kPa, o viršutinės – ne mažesnis kaip 60 kPa. Tais atvejais, jei viršutinės plokštės storis yra 40 mm ir daugiau, gniuždomasis įtempis gali būti ne mažesnis nei 50 kPa.

Jei patalpos yra drėgnos arba stogo dengimo darbus tenka atidėti rudeniui ar žiemai, rekomenduojama įrengti vėdinamuosius sutapdintus stogus. Sutapdintų stogų naujovė – mineralinės vatos plokštės su grioveliais. Čia apatinėje stogo plokštėje jau gamybos metu yra išpjaunami grioveliai, jais stogo konstrukcijoje juda vandens garai. Jiems surinkti aukščiausiose stogo vietose yra išpjaunamas kanalas. Stogas yra vėdinamas tokiu principu: vėjo slėgis ir pulsavimas priverčia perteklinę drėgmę judėti į viršų per griovelius tarp stogo karnizo ir kraigo. Pasiekusi kraigą, ši drėgmė patenka į lauką per ventiliatorinius deflektorius.

Šilumą izoliuojančios plokštės yra tvirtinamos mechaniškai į denginio plokštę arbą į išlyginamąjį sluoksnį. Tvirtinimo elementų skaičius yra nustatomas atlikus skaičiavimus ir priklauso nuo pastato aukščio, vyraujančių vėjų, stogo apkrovų, pačių tvirtinimo elementų stiprumo. Ritininės prilydomosios dangos klijuojamos tiesiog ant šių mineralinės vatos plokščių. Stogo danga yra parenkamos pagal planuojamą dangos tipą, sluoksnių skaičių, apkrovas, eksploataciją, ilgaamžiškumą, pačių dangų mechanines savybes. Seno stogo renovacija Paprastai senus plokščiuosius stogus atnaujinti yra sudėtinga.

Plokščias stogas
Plokščią namo stogą įrengti lengviau nei šlaitinį – tik svarbu pasirinkti tinkamą dangą, o darbus patikėti profesionalams.

Dažniausiai užsakovai pageidauja tik vieno: kad stogas nepraleistų vandens, o apie tai, jog stogas turi saugoti šilumą, pamiršta. Pats teisingiausias sprendimas – pašalinti visus seno stogo sluoksnius ir uždengti naują stogą, tačiau tai brangu. Norintiesiems tik pakeisti stogo dangą reikėtų žinoti, kad sename stoge jau yra daug prisikaupusios drėgmės. Jos atsiranda ne tik dėl kritulių, kuriuos praleidžia nesandari stogo danga, bet ir dėl vandens garų, kurie į stogą patenka iš patalpos vidaus.

Senuose stoguose garų izoliacijos dažnai iš viso nėra arba naudota tokia medžiaga, kurios garų laidumas yra pernelyg didelis, todėl šiandien tokios medžiagos jau nenaudojamos. Tai reiškia, kad nors stogas ir bus atnaujintas sandaria danga, vandens garai iš patalpos vidaus vis tiek jame kaupsis. Todėl būtina sąlyga – įrengti veiksmingą stogo vėdinimo sistemą. Lietuvoje populiariausia statyti ventiliacinius kaminėlius ir prilydyti vieną sluoksnį ritininės prilydomosios dangos prie seno ruberoido. Tai nėra geras sprendimas. Tai tik laikinai, 4–5 metams, atitolins problemą. Jeigu reikia tik pakeisti stogo dangą, siūloma naudoti tik mechaniškai tvirtinamas dangas arba garus išlyginantį sluoksnį kloti iš 20–40 mm storio mineralinės vatos plokščių. Prieš sudedant plokštes senos stogo dangos pūsles reikia išpjaustyti, kad esanti drėgmė galėtų laisvai judėti per seną dangą. Kadangi mineralinės vatos plokštės yra laidžios vandens garams, tai drėgmė laisvai pasiskirsto vatos plokštėje, o per vėdinamuosius parapetus ir ventiliacinius deflek- torius yra pašalinama.

Ventiliaciniai deflektoriai yra statomi taip, kad vėdintųsi ne tik naujas, bet ir senasis šilumos izoliacijos sluoksniai. Be to, šilumos izoliacijos sluoksnio klojimas leidžia sutvarkyti nuolydžius ir nelygumus. Jei reikia, papildomai galima naudoti keramzito ir suformuoti naujus nuolydžius. Jei atnaujinamą stogą norite šiltinti, būtinai apskaičiuokite dabartinio stogo varžą. Įvertinant tai, kad garų izoliacija yra nepakankama arba jos iš viso nėra, geriausiai naudoti seną stogo hidroizoliaciją kaip garų izoliaciją. Tam reikia išpjaustyti visas pūsles ir jas išdžiovinus užsandarinti. Paskui dėti šilumos izoliacijos ir hidroizoliacijos sluoksnius kaip dengiant naujus plokščiuosius stogus. Būtina įrengti ventiliacinius deflektorius, kad jie leistų pasišalinti drėgmei iš seno ir naujo šilumos izoliacijos sluoksnio ir, jei įmanoma, vėdinamuosius parapetus ar karnizus.

Paprastai senus plokščiuosius stogus atnaujinti yra sudėtinga.

Terasas virš garažų ar kitų šiltų patalpų įrengti yra sudėtingiau nei sutapdintą stogą. Terasa – vadinamasis apverstas stogas, tai reiškia, kad hidroizoliacija – prilydomoji ritininė danga (būtina pasirinkti dvisluoksnę tvirtą dangą) – yra klijuojama ant perdangos plokštės. Šilumos izoliacijos sluoksnis yra dedamas virš hidroizoliacijos sluoksnio ir jam būtina naudoti tik ekstruzinį putų polistireną, ant jo klojamas filtruojamasis audinys (galima naudoti poliesterio ar stiklo audinį). Įrengiamas išlyginamasis sluoksnis, jeigu kils būtinybė, jis gali būti armuojamas, jame tiesiami šildymo kabeliai ir klojama terasos danga.

Dr. Audronė Endriukaitytė

Leave a comment

Prenumeruokite mūsų naujienas

sukurta: Creatizm © 2021. All Rights Reserved.